Incoterms

Prekyba + transportas = INCOTERMS

INCOTERMS: (angl. international commerce terms) – tarptautinės prekybos (sutarčių) sąlygos; tarptautinės taisyklės, numatančios specifines prekių pristatymo sąlygas užsienio prekyboje, jų rinkinys.

Prekyba ir transportas pasmerkti būti kartu. Prekyba glaudžiai susijusi su finansais (nuvežti kuo pigiau, kuo greičiau), todėl ji diktavo ir diktuos transporto plėtros sąlygas (tiek technine, tiek krovininių srautų geografijos prasme).

Kita vertus, transportas ir jo paslaugų pigimas leidžia iškelti gamybą toli nuo žaliavinių resursų vietos ir realizavimo rinkų. Kitais žodžiais tariant, transportas jau seniai keičia pasaulinės prekybos veidą.

Ir prekyba, ir transportas turi ne tik ilgą istoriją, bet ir greitai kintančią dabartį, kurios esminis požymis – didėjanti globalizacija. Dar XVIII–XX a. tarptautinės prekybos augimas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje lėmė bendrų tarptautinės prekybos terminų atsiradimą. Šiais laikas skirtingų regionų ir skirtingų verslo tradicijų panašėjimas yra akivaizdus, dėl to vienodėja ir prekybos taisyklės. Svarbiausi dokumentai yra tarptautinės prekybos terminų aiškinimo taisyklės (INCOTERMS) ir Vienos Konvencija.

1936 m. Tarptautiniai prekybos rūmai (International Chamber of Commerce), norėdami unifikuoti ir aiškiai aprašyti prekybos terminus, išleido tarptautinės prekybos sąlygų rinkinį INCOTERMS (sutrumpinimas iš International Commercial Terms), kuris dažnai dar vadinamas "pristatymo sąlygomis". Šios taisyklės buvo taisytos 1953, 1967, 1976, 1980 ir 1990 metais. Naujausia versija buvo išleista 2000 m., ji ir vadinama INCOTERMS 2000.

INCOTERMS yra grupė triženklių kodų, kurie nurodo tarptautinio gabenimo organizavimo skirtingus variantus. Terminai leidžia pardavėjams ir pirkėjams iš skirtingų kultūrų ir skirtingų teisinių sistemų nuspręsti, kuriuo momentu atsakomybę ir mokėjimą už gabenimą, draudimą ir muitinės procedūras iš vienos sutarties šalies perima kita.

Poreikis suvienodinti prekių pristatymo (tiekimo) sąlygas atsirado dėl daugelio priežasčių. Kaip jau minėta, augant prekybai su užsienio šalimis, daugėjo ir tarptautinių sandorių, kartu daugėjo nesusipratimų ir ginčų dėl to, kas turi sumokėti už gabenimą ar jo dalį. Tokį nesusikalbėjimą daugiausia lėmė skirtingos prekybos tradicijos, per amžius susiklosčiusios skirtingose šalyse.

Vėlesniais metais prasidėjusi spartesnė pasaulio globalizacija tik dar labiau paspartino INCOTERMS taisyklių naudojimą tarptautinėje prekyboje. Jos padeda išvengti skirtingo pristatymo sąlygų interpretavimo, todėl leidžia sutaupyti nemažai laiko ir pinigų, kuriuos anksčiau prarasdavo eksportuotojai ir importuotojai.

INCOTERMS 2000 yra išverstos į daugiau nei 20 užsienio kalbų ir yra lengvai prieinamos daugybei pirkėjų bei pardavėjų visame pasaulyje.

Pasirinkę tinkamas pristatymo sąlygas pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl kainos ir neaiškumų, kas už ką moka, nekyla. Laikytis INCOTERMS sąlygų privaloma ne visuose valstybėse. Tačiau kai iškyla problemų, daug paprasčiau išsiaiškinti, kas už ką atsakingas, kai tarptautinėje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytas INCOTERMS naudojimas.

Pristatymo sąlygos INCOTERMS yra suskirstytos į kelias grupes, kiekviena iš kurių žymima trijų raidžių akronimu, apibrėžiančiu pardavėjo atsakomybės ribas. Pasirinktos sąlygos turi būti įrašytos į įsigijimo arba transportavimo kontraktą. Jei INCOTERMS vadovaujamasi, tai turi būti daroma itin tiksliai. Tai reiškia, kad reikia vengti bet kokių interpretacijų.

Šalia INCOTERMS trijų raidžių santrumpos visada turi būti įrašytas išvykimo arba pristatymo vietos pavadinimas, pavyzdžiui: "FOB Hong Kong INCOTERMS 2000", "DDU Vilnius airport INCOTERMS 2000", "FCA Rotterdam INCOTERMS 2000". Šios pristatymo sąlygos neperduoda nuosavybės teisės.

Taip pat nenurodo momento, kada prekės pereina iš pardavėjo pirkėjui. Tai turi būti nurodyta prekybos sutartyje. Praktikoje dažniausiai nuo vežėjo priklauso, kada prekės patenka pirkėjo nuosavybėn. O vežėjui apsispręsti "padeda" ta šalis, kuri sumoka už krovinio gabenimą. Išimtis – jūrų transportas, kai naudojami originalūs jūriniai konosamentai (angl. Bill of Lading) ir nuosavybės teisė priklauso konosamento turėtojui. INCOTERMS apima tik prekių pardavimą ir nesusijusios su paslaugų bei nematerialiojo turto pardavimu.

INCOTERMS 2000 yra suskirstytos į keturias grupes:

• E grupė - išsiuntimas,
• F grupė - pagrindinis pervežimas (transportavimas) neapmokėtas,
• C grupė - pagrindinis pervežimas (transportavimas) apmokėtas,
• D grupė - pristatymas.

Taip pat žiūrėkite >> Incoterms LR įstatyme

Pirmoje grupėje tėra viena INCOTERMS sąlyga – EX Works (EXW).

Ex Works reiškia, kad pardavėjas perduoda prekes pirkėjui savo gamykloje (sandėlyje). Eksporto procedūra nėra atlikta. Pardavėjas neprisiima jokių įsipareigojimų pakrauti prekes į pirkėjo užsakytą transporto priemonę. Visa atsakomybė už prekių pakrovimą, gabenimą, muitinės procedūrų atlikimą tenka pirkėjui. Ex works yra taikoma visoms transporto rūšims.

Antroje grupėje yra trys INCOTERMS sąlygos – FCA, FAS ir FOB.

1. FCA (Free Carrier) reiškia, kad pardavėjas atlieka eksporto procedūrą ir pristato prekes pirkėjo nurodytam vežėjui į pirkėjo nurodytą vietą. Jei ta nurodyta vieta yra pardavėjo gamykla (sandėlis), pakrauti prekes į pirkėjo užsakytą transporto priemonę įsipareigoja pardavėjas. Jei tai nėra pardavėjo gamykla (sandėlis), šiuos įsipareigojimus prisiima pirkėjas. FCA yra taikomos visoms transporto rūšims.

2. FAS (Free Alongside Ship) reiškia, kad pardavėjas pristato prekes iki pirkėjo nurodyto laivo pakrovimo vietos išsiuntimo uosto krantinėje. Pardavėjas taip pat atlieka eksporto procedūrą. Už visas kitas išlaidas uoste, taip pat gabenimą, yra atsakingas pirkėjas. Vežėją pasirenka pirkėjas. FAS yra taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui.

3. FOB (Free On Board) sąlygos yra panašios į FAS. Tik, skirtingai nuo FAS, už prekių pakrovimą į laivą yra atsakingas pardavėjas. Jis taip pat atlieka eksporto procedūrą. Vežėją pasirenka pirkėjas. FOB taip pat yra taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui.

Trečioje grupėje yra keturios INCOTERMS sąlygos – CFR, CIF, CPT ir CIP.

1. CFR (Cost and Freight) sąlygos taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. CFR reiškia, kad pardavėjas yra atsakingas už prekių pristatymą iki pirkėjo nurodyto uosto. Pardavėjas pasirenka vežėją. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu. Už tai atsako pirkėjas.

2. CIF (Cost Insurance and Freight) kaip ir CFR taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Skirtumas tarp CIF ir CFR yra tas, kad pardavėjas turi apdrausti gabenamas prekes, nes jis yra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu. Vežėją pasirenka pardavėjas.

3. CPT (Carriage Paid To) sąlygos panašios į CFR, tik jos taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į pirkėjo nurodytą vietą. Vežėją pasirenka pardavėjas. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu.

4. CIP (Carriage and Insurance Paid to) taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas pasirenka vežėją ir pristato prekes į pirkėjo nurodytą vietą. Pardavėjas yra atsakingas už prekių sugadinimą ar praradimą gabenimo metu, todėl turi apdrausti gabenamas prekes.

Ketvirtoje grupėje yra penkios INCOTERMS sąlygos – DAF, DES, DEQ, DDU ir DDP.

1. DAF (Delivered At Frontier) sąlygos taikomos visoms transporto rūšims, tačiau galutinis vežimas turi būti atliktas žeme (kelių arba geležinkelių transportu). Pardavėjas yra atsakingas už prekių pristatymą iki prekybos sutartyje nurodytos vietos pasienyje. Ta vieta turi būti prieš muitinės postą. Pardavėjas nėra atsakingas už prekių iškrovimą paskirties vietoje.

2. DES (Delivered Ex Ship) taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Pardavėjas pristato prekes į pirkėjo nurodytą uostą. Prekės patenka pirkėjo atsakomybėn dar laivo denyje, t. y. pardavėjas nėra atsakingas už prekių iškrovimą. Už importo procedūras atsakingas pirkėjas.

3. DEQ (Delivered Ex Quay) pasirenkamos, kai norima, kad atvykimo uoste pardavėjas įsipareigotų iškrauti prekes iš laivo denio į krantinę. DEQ taikomos tik jūrų ir vidaus vandenų transportui. Už importo procedūras atsakingas pirkėjas.

4. DDU (Delivered Duty Unpaid) taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas prisiima įsipareigojimus pristatyti prekes į prekybos sutartyje nurodytą vietą, bet jis nėra atsakingas už prekių iškrovimą iš transporto priemonės. Už importo procedūrų atlikimą atsakingas pirkėjas. Jei dėl pirkėjo kaltės nepavyksta laiku atlikti importo procedūrų, jis pats turi padengti visas papildomas dėl to atsirandančias išlaidas.

5. DDP (Delivered Duty Paid) taip pat taikomos visoms transporto rūšims. Pardavėjas įsipareigoja pristatyti prekes į prekybos sutartyje nurodytą vietą, bet nėra atsakingas už prekių iškrovimą iš transporto priemonės. Už importo procedūrų atlikimą ir mokesčius atvykimo šalyje atsako pardavėjas. Jei dalį mokesčių pageidauja susimokėti pirkėjas, tai turi būti nurodyta prekybos sutartyje.

Dažniausiai naudojamos INCOTERMS yra EXW, FCA, FOB, CIP ir DDU. Tačiau skirtinguose pasaulio kraštuose jų "populiarumas" nevienodas. Pavyzdžiui, Azijoje dažnai pasirenkamos FOB ir CIP INCOTERMS, Amerikoje – EXW ir DDU.

Neišvengiama ir klaidingų INCOTERMS interpretacijų. Dažniausiai pasitaikanti klaida yra susijusi su FOB naudojimu. Nors FOB pagal INCOTERMS 2000 yra taikomos tik jūrų transportui, šios sąlygos dažnai pasirenkamos ir siunčiant prekes oro transportu.

Svarbu pažymėti, kad tik dviejose INCOTERMS (CIF ir CIP) kalbama apie krovinio draudimą.

Tačiau nors pardavėjas ir privalo apdrausti prekes nuo sugadinimo ar praradimo gabenimo metu, pirkėjui derėtų pasidomėti, koks tai yra draudimas. Dažniausiai pardavėjai pasirenka minimalią draudimo sumą, kurios nepakaktų žalai atlyginti, todėl pirkėjui rekomenduotina pasirūpinti papildomu prekių draudimu.

Patys INCOTERMS 2000 autoriai atkreipia dėmesį į prekių pristatymo sąlygų traktavimo klaidas, kai INCOTERMS suprantamos kaip labiau susijusios su krovinio transportavimu, o ne pirkimo–pardavimo sutartimi. Iš tikrųjų jos susijusios tik su pirkėjo ir pardavėjo prekybiniais santykiais, nustatytais pirkimo–pardavimo sutartyje.

Kita pasitaikanti klaidinga nuomonė – INCOTERMS apima visas pirkėjo ir pardavėjo prievoles, kurias jie turi suderinti sutartyje. Tačiau tarptautiniam sandoriui dar galioja sutartys, susijusios su krovinio gabenimu, draudimu, sutartis su muitinės tarpininku ir kt.

Skirtingose šalyse vis dar esama tam tikrų esminių INCOTERMS juridinio traktavimo skirtumų. Vienose šalyse INCOTERMS nurodymas vykdant importo ir eksporto operacijas yra privalomas, kitose šios taisyklės gali būti tik rekomendacinio pobūdžio ir nuspręsti, kokiame kontekste atsakomybės terminai bus įtraukti į prekybos sutartį, turi besitariančios šalys.

Kai sutartyje nustatyta, kad šalys vadovausis INCOTERMS 2000 arba pasirinktomis trijų ženklų sąlygomis (EWX, DDU ar kt.), tuomet viskas tampa paprasčiau, jeigu netikėtai iškilusias problemas, deja, tenka spręsti teisme. Yra dar kelios priežastys, kodėl pirkimo–pardavimo sutartyje naudinga nustatyti INCOTERMS:

• Tiek pardavėjams, tiek pirkėjams derėtis tampa daug paprasčiau, nes vien naudojant triženklius kodus yra aišku, kokią atsakomybę turi prisiimti besiderančios šalys.
• Sutartį pasirašančioms šalims nebereikia perkrauti sutarties teksto nereikalingais šalių atsakomybės aprašymais, sutartis tampa labai lakoniška, nes INCOTERMS sąlygos yra aiškios, standartinės ir apima daugybę esminių klausimų.
• Vykdant kontrakto sąlygas taip pat gali iškilti įvairių nesklandumų. INCOTERMS taikymas labai palengvina geriausios išeities paieškas visoms šalims, todėl viskas sutvarkoma greitai.

Veiksniai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nustatant pristatymo sąlygas:

• C grupėje eksportuotojas apmoka transportavimo išlaidas, todėl svarbu tiksliai nurodyti pristatymo punktą, iki kurio turi būti apmokėtas transportavimas.
• C grupėje eksportuotojas laikomas įvykdęs savo įsipareigojimus prekių išsiuntimo šalyje. Tai reiškia, kad į eksportuotojo įsipareigojimus įeina išlaidų apmokėjimas už prekių pervežimą įprastiniu būdu iki paskirties vietos, o atsitiktinio prekių sugadinimo ar praradimo rizika ir papildomos išlaidos, atsiradusios perdavus prekes transportuotojui, tenka pirkėjui.
• Vartodamos C grupės terminus, šalys dažnai patikslina, iki kokio laipsnio eksportuotojas užtikrina transportavimą. Dažnai šalia termino yra nurodoma "su iškrovimu (landed)".
• Dažnai pirkėjas šalia C grupės terminų siūlo prirašyti "iškrovimas (išsiuntimas) ne vėliau kaip…". Tačiau toks terminas yra dviprasmiškas, nes bet kokia vėlavimo rizika gabenimo metu šioje terminų grupėje tenka pirkėjui.
• Pagal D grupės terminus eksportuotojas atsako už prekių pristatymą į numatytą punktą ar uostą. Eksportuotojui priklauso visa rizika ir jis apmoka visas išlaidas už prekių pristatymą į numatytą vietą.
• Pagal DAF, DES, DDU ir DEQ terminus eksportuotojas neprivalo sutvarkyti būtinų importo formalumų, o pagal DDP eksportuotojas privalo sutvarkyti visus prekių importo formalumus.
• Prekių praradimo ir sugadinimo rizika, taip pat įsipareigojimai apmokėti tam tikras išlaidas pereina iš eksportuotojo pirkėjui nuo to momento, kai eksportuotojas įvykdo prekių tiekimo įsipareigojimus.

INCOTERMS bus lengviau suprasti pagal šias schemas.

INCOTERMS 2010 schemą žr. kitame punkte.

Pagrindiniai faktoriai schemuose - pistatymo vieta, transporto išlaidos, rizika ir draudimas. Skirtingos Incoterms sąlygos atitikamai įtakuoja ir šių faktorių pasiskirstymą tarp Pardavėjo ir Pirkėjo. Krovinio Pardavėjui patogiau bus naudotis antra schema, kurioje pavaizdotas rizikos, prekių ir transporto kaštu pasiskirstymas.

Nuo 2011 metų sausio 1 d. įsigalios nauja tarptautinės prekybos terminų "Incoterms 2010" redakcija, atitinkanti naujausias verslo tendencijas bei sutartinių santykių raidą.

Šie Tarptautinių prekybos rūmų (angl. International Chamber of Commerce, ICC) – ICC, sukurti terminai "Incoterms". tarptautinėje prekyboje naudojami nuo 1936 m. Paskutinį kartą terminai buvo atnaujinti 2000 m.

Naujoje, per dešimtmetį pasikeitusias verslo realijas atitinkančioje "Incoterms 2010" redakcijoje atsisakyta dviejų terminų, juos apjungiant su kitais: terminus DDU (Pristatytas, muitas nesumokėtas), DAF (Pristatyta iki sienos), DEQ (Pristatyta krantinėje, muitas sumokėtas) ir DDP (Pristatyta, muitas sumokėtas) pakeitė du kokybiškai nauji terminai DAP (Pristatyta į vietą) ir DAT (Pristatyta į terminalą). Tokiu būdu bendras "Incoterms" skaičius sumažėjo nuo 13 iki 11.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad net ir naudojant Incoterms, yra neišvengiamas susitariančių šalių valstybių nacionalinės teisės taikymas, galintis turėti įtakos "Incoterms" termino turiniui.

Siekiant palengvinti terminų naudojimą pasikeitė "Incoterms" sugrupavimas – naujoje redakcijoje yra išskiriami terminai, skirti tik jūrų transportui ir kiti, skirti bet kokiam transportui, išskyrus jūrų. Be to, atsižvelgiant į elektroninių technologijų plėtrą, buvo atsisakyta kai kurių dokumentų, pakeičiant juos elektroniniais.

Terminai, naudojami bet kuriam transportavimo būdui:

CIP - Carriage and Insurance Paid
CPT - Carriage Paid To
DAP - Delivered At Place
DAT - Delivered At Terminal
DDP - Delivered Duty Paid
EXW - Ex Works
FCA - Free Carrier

Terminai, naudojami jūrų (upių) transportui:

CFR - Cost and Freight
CIF - Cost, Insurance and Freight
FAS - Free Alongside Ship
FOB - Free On Board

Taip pat siekiant populiarinti "Incoterms" naudojimą ir tinkamai paaiškinti terminus mažiau patyrusiems vartotojams, naujojoje redakcijoje buvo įvesti atskirų "Incoterms" grupių aprašymai, bendrais bruožais išdėstant esmines konkrečių terminų naudojimo sąlygas.

Jei suprantate anglų kalbą, galite peržiūrėti trumpą Incoterms 2010 prezentaciją: